Bėga nosis ir peršti gerklę, įkyri šoktelėjusi temperatūra, skauda raumenis? Pasisveikinkite su nekviestu svečiu – peršalimu. Peršalimo ligas – vadinamąsias kvėpavimo takų infekcijas, sukelia įvairios bakterijos ir virusai, kurių yra per 100 rūšių. Nė nejaučiame, kad daugelis jų gyvena mūsų nosiaryklėje ir ryklėje. Ypač greitai gali peršalti vaikas.
Susirgti galima ne tik persišaldžius, bet ir užsikrečiama nuo kito žmogaus. Per mažus lašelius, kurie į orą patenka ligoniui kosint ar čiaudint, virusas atkeliauja į sveiko žmogaus organizmą. Galima užsikrėsti per sergančiojo rankas, daiktus, kuriuos jis lietė. Vaikas gali užsikrėsti per žaislus. Taigi nukeliauti virusui pas Jus ar vaiką paprasta, todėl peršalimo ligos greitai plinta. Virusas dažniausiai vidun prasiskverbia per nosį ar akis ir sparčiai ima daugintis nosiaryklėje.
Kovojame su peršalimo negalavimais
Visiems gerai pažįstami peršalimo simptomai: užkimšta nosis, sloga, čiaudulys, kosulys, paraudusi perštinti gerklė, galvos skausmas, neaukšta temperatūra, silpnumas. Peršalimas dažnai painiojamas su rimtesne liga – gripu. Jeigu susirgome gripu, be įprastų peršalimo simptomų, prisidės aukšta temperatūra (peršalus temperatūra nekinta arba nedaug didesnė), šaltkrėtis, laužys kaulus ir raumenis. Gripas labai pavojinga liga, nes gali sukelti rimtų komplikacijų. Įtarę šią ligą, ypač vaikui, skubiai kvieskite gydytoją.
Didesnė temperatūra – nėra blogas ženklas. Tai reiškia, kad kovai su virusais ir bakterijomis organizmas gamina savo ginklą – baltymą interferoną. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šio baltymo. Jeigu griebsitės mažinti nedidelę temperatūrą, interferono organizmas pagamins mažiau. Tuomet Jūs arba vaikas sirgsite ilgiau, nes imuninė sistema turės ieškoti kito būdo, kaip nugalėti infekciją, o tai užtruks.
Jei temperatūra nedidelė, kosulys nėra itin dažnas, sloga nestipri, peršalimo negalavimus palengvins aviečių arba liepžiedžių arbata. Nepamirškite, kad reikia gerti kuo daugiau skysčių. Šilti gėrimai paskatins prakaitavimą ir temperatūra sumažės. Jeigu temperatūra peršoko 38 laipsnių padalą, be vaistų neapsieisite, bet dėl jų geriausia kreiptis į gydytoją.
Sloga – tai taip pat organizmo gynyba nuo infekcijos. Sloga neįsileidžia infekcijos į gerklę, plaučius, o jai padeda gleivėse esančios antivirusinės medžiagos. Todėl su infekcija kovojanti nosies gleivinė neturi išdžiūti. Gleivės kaupiasi ne tik peršalusio vaiko nosyje, bet ir plaučiuose, o kosulys jas pašalina. Sausas peršalimo kosulys nevaro gleivių laukan, todėl reikia jas suskystinti – kad kosulys virstų drėgnu. Gydytojas geriausiai patars, kuriuos vaistus įsigyti, kai kosulys sausas ir kai drėgnas.
Į nosiaryklę arba gerklę patekę virusai arba bakterijos sukelia gerklės skausmą ir perštėjimą. Jie įsitvirtina gleivinėje, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Dėl į gleivinę priplūdusio kraujo ji patinsta. Jeigu peršti gerklę, pasiūlykite vaikui medaus ir šiltų arbatų. Vaistinėje galite įsigyti čiulpiamųjų pastilių. Gerklę pradėkite gydyti iš karto, kol liga neįsismarkavo, nes vėliau gali prireikti daugiau vaistų ir gydymas užsitęs.
Peršalę dažniausiai pasijuntame grįžę į namus, o kol dar nespėjote rimtai susirgti, verta pasinaudoti gerai žinomomis liaudiškomis priemonėmis. Pamirkykite kojas karštame vandenyje su druska, išgerkite karštos vaistažolių arbatos, arbatos su citrina, imbieru ir medumi, skalaukite gerklę su ramunėlių, šalavijų, medetkų nuoviru, darykite inhaliacijas, drėkinkite orą ir ilsėkitės.
Jei peršalo vaikas
Visais atvejais, ypač jei peršalo vaikas, geriausia, jeigu gydymą skirs šeimos gydytojas arba pediatras.
Būtinai reikia kreiptis į gydytoją:
- jei peršalo kūdikis,
- jeigu vaikui aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei 2 paras,
- kai peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 6 paras,
- jei vaikas labai kosėja, jam ima skaudėti ausį arba kamuoja stiprus galvos skausmas.
Kad nesirgtume
Jeigu nenorime sirgti, stiprinkime imunitetą, sveikai ir reguliariai maitinkimės, atsisakykime riebaus, saldaus, konservuoto maisto. Pasisemkime antioksidantų iš vaisių, daržovių, grūdinių produktų ir riešutų. Imunitetą stiprina judėjimas ir poilsis. Todėl bent po pusvalandį kasdien pajudėkime, sportuokime, gerai išsimiegokime ir venkime streso. Vilkėkime natūralaus pluošto drabužius: jie išgarina drėgmę ir išlaiko šilumą. Grūdinkimės – tai mus sustiprins ir padės išvengti nemalonių rudens ligų. Ir suaugusysis, ir vaikas atsparumą virusams sustiprins gryname ore. Neužsidarykite namuose, kad ir koks bjaurus būtų oras.
Imunitetą galite pastiprinti ir pirtyje. Vanokitės vantomis, gerkite žolelių arbatas. Reguliariai besimėgaujantys pirties šiluma, neperšąla net pačią rūsčiausią žiemą. Ar žinote, kad masažas – ne tik malonumas. Profesionalus masažas suaktyvina limfos tekėjimą, pagerina kraujotaką, imunitetą, taip pat suteikia teigiamų emocijų.
Ar pastebėjote, kad būdami geros nuotaikos – geriau jaučiatės ir turite daugiau energijos? Žinoma, kad stresas taip pat silpnina imunitetą, o rudens tamsa ir dargana greitai jį prisišaukia. Tamsūs ir nykūs vakarai praskaidrės, jei, pavyzdžiui, pasilepinsime aromatų terapija. Pasistenkite kuo anksčiau atsigulti, nes pervargusio suaugusiojo ir vaiko imuninė sistema daug silpnesnė.
Laikykitės tinkamos higienos. Vėdinkite patalpas, reguliariai plaukite rankas, stenkitės nebūti ten, kur gausu žmonių, neveskite sergančio vaiko į darželį arba būrelio užsiėmimus. Saugokite save ir kitus nuo infekcijų: nebendraukite su sergančiais žmonėmis, čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite burną vienkartine nosinaite, kurią išmesite į šiukšliadėžę.
Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro skyriaus vedėjos Rūtos Babravičienės parengtą medžiagą
